Auganti Labradoro arbata: kaip prižiūrėti Labradoro arbatos augalus

Nors daugelis namų savininkų gali norėti pasodinti vietinius sodinukus ir laukines pievas, tai padaryti, kai susiduriama su nepalankiomis auginimo sąlygomis, dažnai pasirodo esanti labai sudėtinga. Nepaisant nepalankių dirvožemio sąlygų, prasto drenažo ar atšiaurios temperatūros, tinkamų sodinimo būdų pasirinkimas gali pasirodyti gana nelinksmas.

Tačiau atlikus mažai tyrimų, galima rasti idealių augimo kandidatų ne tokiomis, kurios būtų idealios. Pavyzdžiui, tvirtų labradoro arbatos augalų įtraukimas į kraštovaizdį yra puikus būdas pritraukti amžinai žaliuojančius vaizdus į šaltą klimatą ir pritraukti vietinius apdulkintojus.

Informacija apie Labradoro arbatą

Labradoro arbata (Ledum groenlandicum) yra vietinių žydinčių krūmų dalis daugelyje Kanados ir šiaurinių JAV. Labradoro arbatos augalai labiausiai pastebimi dėl „plaukuotų“ žalumynų ir mažų baltų gėlių grupių. Be savo išvaizdos, labradoro arbatos krūmai pasižymi nepaprastu sugebėjimu augti pelkėtose pelkėse ir regionuose, neturėdami tinkamos dirvožemio sveikatos palaikyti daugelį kitų augalų.

Šie įspūdingi augalai taip pat geba lengvai pasklisti ir daugintis šakniastiebiais. Nors pavadinta labradoro arbata, daugelis pataria auginti šį augalą savo nuožiūra, nes jame yra alkaloidų, kurie gerdami sukelia žalingą poveikį. Geriausia praktika niekada nenaudokite jokios augalo dalies be išsamių tyrimų ir galutinių profesionalių ir patikimų šaltinių atsakymų, ar augalas yra saugus, ar ne.

Kaip prižiūrėti labradoro arbatos krūmus

Norėdami užauginti labradoro arbatos augalus, augintojai pirmiausia turės prieiti prie dirvožemio sąlygų, kur ketina sodinti, nes augalai geriausiai augs silpnai rūgščioje dirvoje.

Persodinkite sodinukus vietoje, kurioje bus visiški saulės spinduliai ir pastovus drėgmės lygis. Augalams įsitvirtinus, sodininkams jų nereikia beveik prižiūrėti, nes juos retai puola vabzdžiai ir mažai kam rūpi ligos.